Žiemos sustingusios akys
Įsmeigtos į mėnesio pilną
Veidą; apšviečiantį mirusią žemę
Krauju paplūdusius miego laukus
Lede sustingusius baltus veidus
Kurių šnabždesiai budina mane
Saulės ženklai sniege
Išpiešti juodu krauju
Aušrinei pasakos juodas sakmes
Apie valdovų pilių kuoruose
Degančias baltas liepsnas
Ir rusenančią baimę
Sustingę veidai trupės vos prisilietus
Į tūkstančius geliančių šukių
Pridėjęs galvą prie žemės šaltos
Girdžiu iš tolių atjojant raitus
Baimę neša jie plieno karduos
O mirusių kunigaikšti, Pikuoli
Žiemos paskutinė naktis
Užgniaužia paskutinę gyvybę
Nuo šiol žemėj ir danguje
Dievų keršto valandoje
Vienišos dvasios klaidžios miškuos
Ir pasakos apie žiemą
Juodas sakmes
Apie žiemą
Pasakos į tylą