Atjodamas priešas, žemę girdė krauju
Gegutėm pavirtusios sesulės raudojo
Paniekinęs tautos gyvus dievus
Suniokojęs kraštą niekingai kvatojo!
Vėjas Šiaurys rudeniniais laukais lakstė
Gaudė Perkūno ragas naktim
Velinas kėlė užsnūdusiuos toliuos
Liūliavo didžiūnus raistai juodi
Paimk ir kirski galveles
Juodoj nakty, vilku užkauki
Ir dangų žemę, ir marias
Iš širdies sklindančia giesme apgaubki!
Pajutę pūstynę žirgai piestu stojos
Akim pablūdusių lakstė šarvuočiai
Ne jiems šią žemę laistyt krauju
Ne dėl jų sesulėm gegutėm raudoti
Neliko nei ženklo šlykščių įsibrovėlio pėdų
Nesigirdi balsų iš anapilio tolių
Nakty tik palikęs šiltą savo guolį
Aš vis dar kaukiu vilku